2020-09-24

ŽMOGAUS TEISIŲ UŽTIKRINIMAS LIETUVOJE

Lietuvai laikas gyventi pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatus. Būtent – VISUS ir VISA APIMTIMI. O ne pasirinktinai, pagal vienus mažiau, o kitus daugiau. Lietuvoje reikia atgaivinti kažkada Jungtinių Tautų Vystymosi Programos žmogaus teisių veiksmų planą (ŽTVP). Jis buvo labai geras žmogaus teisių būklės stebėsenos instrumentas. Paskutinėje ŽTVP apklausoje 2010 m. net 78 proc. apklaustųjų sakė, kad jų teisės buvo pažeistos. Bet vos 5 proc. jas bandė apginti įvairiose institucijose. Maždaug pusė apklaustųjų sakė, kad labiausiai yra pažeidžiama jų teisė į teisingą teismą. Šių dienų apklausos rodo, kad teismais pasitiki tik vos daugiau nei penktadalis respondentų. Gana drąsiai galima sakyti, kad su teise į teisingą teismą nesame pasistūmėję į priekį. Gal net atvirkščiai….
Šiais laikais žmogaus teisės yra lygybės principo įgyvendinimo viešajame gyvenime rodiklis. Lietuvos kontekste itin aktualios teisės: teisė į teisingą darbo užmokestį (pajamų nelygybė yra pernelyg didelė), teisė į sveikatą (privalo būti išspręsti ir sureguliuoti sveikatos netolygumai Lietuvoje susiję su socialiniu ir ekonominiu skurdu bei sveikatos paslaugų neprieinamumu), teisė į teisingą teismą (nekaltumo prezumpcija, teisė gauti teisinę pagalbą ir kita), smurto draudimas  (šeimoje, prieš vaikus, prieš moteris, mobingas darbe), diskriminacijos draudimas (dėl lyties, lytinės orientacijos, amžiaus, rasės, religijos, negalios), susirinkimų laisvė ir saviraiškos laisvė (piliečių dalyvavimas ir pilnavertė įtrauktis į valstybės sprendimų priėmimą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu politiniais, socialiniais ir ekonominiais klausiamais, dalyvaujant NVO, pilietinių organizacijų, interesų organizacijų, asociacijų ir bendruomenių ir pan. veikloje).
Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ