Partija LIETUVA - VISŲ

ŽMOGUS - PIRMIAUSIA!
 

PROGRAMA  |  KANDIDATAI  |  MŪSŲ POZICIJA | KALBA EKSPERTAI | ŽINIASKLAIDA APIE MUS | KLAUSIMAI VALDŽIAI TIESIAI ŠVIESIAI | AKIVAIZDU, BET NEĮTIKĖTINA | STEBIME BALSAVIMĄ

2020-09-23

GYDYTOJAS NORI GYDYTI, O NE BAUSTI

rusanda pajediene.pngJoana Bikulčienė kalbasi su Rusanda Pajėdiene, Tarandės šeimos klinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai.

Rusanda, esate žmogus, ant kurio pečių gula visi organizaciniai rūpesčiai. Prasidėjus karantinui, paprastam žmogui atrodė, kad gydymo įstaigos tiesiog užsidarė ir darbas nevyksta. Gal tikrai tuo metu reikėjo tik telefono nuotolinėms konsultacijoms organizuoti?

Tikrai, daugelis organizacinių rūpesčių, tiesiogiai susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, yra mano kompetencijos sritis ir yra gerai žinomi.
Suprantu, jog daugeliui pacientų galėjo atrodyti, jog paskelbus šalyje karantiną dėl koronavirusinės grėsmės, gydymo įstaigos užsidarė ir nieko neveikia. Tačiau tai netiesa. Šis metas buvo vienas sudėtingiausių mūsų (neabejoju, jog ir kitų) įstaigos gyvavimo laikotarpių apskritai. Dar niekada neteko per itin trumpą laikotarpį priimti tiek daug sudėtingų sprendimų. Sudėtingiausia ir sunkiausia buvo tai, jog trūko informacijos, buvo sunku buvo prognozuoti, modeliuoti situaciją savaitei, dviem, nekalbant jau apie kelis mėnesius į ateitį. Tuo pačiu reikėjo staiga perorganizuoti įstaigos veiklą: apriboti kai kurių paslaugų teikimą, atskirti ir užtikrinti nesikertančius karščiuojančių ir nekarščiuojančių pacientų srautus. Žinau, kad daugeliui įstaigų, įvertinus turimą infrastruktūrą, tai tapo sunkiai įveikiama užduotimi. Sunkiai įveikiama ir brangiai kainuojančia užduotimi tapo asmens apsaugos priemonių įsigijimas. Šiuo atveju turėjome pasitelkti visus turimus vadybinius gebėjimus ir disponuojamus finansinius išteklius (o jie tikrai yra riboti) ir įsigyti pakankamą kiekį šių priemonių. Noriu pabrėžti, kad šių priemonių įsigijimas jokiame kontekste nebuvo, bent jau šiai dienai, kompensuotas, nors viešai garsiai buvo apie tai kalbama.
Įstaigos darbą sunkino ir tai, kad  nuolat keitėsi teisės aktai – ne sykį net kalis kartus per dieną. Iki šiol nesuprantu, kodėl kai kurie visiškai administraciniai sprendimai, kaip antai nedarbingumo pažymėjimų išdavimas vaikų priežiūrai dėl paskelbto karantino (kai tėvai neturėjo galimybių prižiūrėti ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų kitaip nei patys) buvo perkeltas ant gydymo įstaigų. Mano galva, tai nieko bendro su gydymu neturinti situacija, reikalaujanti tik administracinių žinių, nes nei vaikai nei jų tėvai nesirgo. Todėl tai galėjo atlikti patys Sodros specialistai, o gydytojai tuo metu galėjo konsultuoti sergančius.
Kalbant apie nuotolines konsultacijas, beje, tai itin gera patirtis, kuri, viliuosi, išliks ir ateityje. Galimybė konsultuoti nuotoliniu būdu padėjo išvengti vizitų, kurie tikrai nėra būtini, išsprendžiami telefoninio pokalbio metu. Tai sakydama turiu omenyje, visų pirma, rutininį įvairių vaistinių preparatų išrašymą, konsultacijas dėl neženklių sveikatos sutrikimų ir pan. Visi mūsų klinikos pacientai, kuriems buvo reikalinga kontaktinė konsultacija ir paskelbto karantino metu buvo konsultuojami ir visi būtini tyrimai atliekami gyvai. Darbas nenutrūko nė vienai dienai, nė vienai valandai.
Taigi, apibendrinus galiu drąsiai teigti, kad tuo metu, kai buvo paskelbtas karantinas, mūsų įstaigos dirbo padidintu krūviu ir atliko keliskart daugiau darbų, nei įprastai, o jei ir buvo užrakintos fiziškai durys, tai tik vienu vieninteliu tikslu, kad sumažinti riziką ir apsaugoti besikreipiančius pacientus nuo papildomos galimybės užsikrėsti susirgimu, dėl kurio ir buvo imtasi visų galimų apsaugos priemonių valstybės mastu.

Mes skundžiamės, kad trūksta gydytojų, vienam pacientui skiriama tik 15 min. konsultacijai, tačiau panašu, kad medikai pas mus dirba daug darbų, kurie niekaip nesusiję su gydymu.

Aš dažnai girdžiu mūsų kolegų tarpe išsakomas tokias mintis: o, kaip aš norėčiau būti tik gydytojas, t.y. dirbti tik su pacientu, tirti, diagnozuoti, gydyti, o ne būti raštininku, išrašančiu tam tikras pažymas. Nenoriu būti jau anksčiau paskirto ir kontroliuojamo gydymo vaistų receptų rašytoju,  tarpininku tarp įvairių institucijų ir tuo, kuris tiesiog privalo padaryti taip ir ne kitaip, išrašyti siuntimą, nes pacientas jau užsirašė pas gydytoją specialistą, užregistruoti ten ir ten, nes ligonių kasose taip pasakė ir t.t.
Taigi, darbų, kuriuos atlieka gydytojas ir kurie nėra niekaip susiję su tiesioginiu gydytojo, kaip gydytojo, darbu yra tikrai labai daug ir tikrai juos galėtų atlikti kiti specialistai, sutaupydami brangų paciento konsultavimui skirtą laiką.

Kodėl Lietuvoje taip nuvertintas šeimos gydytojo institutas? Kaip teigiama viename anekdote - šeimos gydytojas - tai tas, kuris nieko nemoka, nes vis pasiunčia pas kitus…

Apie kritusį šeimos gydytojo autoritetą mes kalbame labai seniai. Mano galva, esmių esmė slypi pačioje mūsų šalies sveikatos sistemoje. Žinoma, aš turiu omenyje tą sveikatos sistemos dalį, kuri yra kompensuojama PSDF biudžeto lėšomis arba, kaip paprastai sakome, nemokama medicina. Trumpai, galiu paaiškinti: yra pirminė grandis – šeimos gydytojas - tai „vartai“ įeiti į sveikatos sistemą. Ji yra tas institutas, kuriam buvo suteikta ribota kompetencija diagnozuoti, ribota kompetencija priimti sprendimus, dėl kurių, pvz. būtų galima kompensuoti vienokį ar kitokį, ypač brangesnį, vaistinį preparatą, paskirti vienokį ar kitokį tyrimą ir t.t. Todėl ilgainiui susiklostė situacija, kai šeimos gydytojas tapo tik asmeniu, kuris „privalo“ parašyti siuntimą, „privalo“ išrašyti tą ir tą, bet negali priimti sprendimo.
Mano galva, šeimos gydytojas turi būti tas, pas kurį pirmiausia kreipiasi pacientas su visais negalavimais ir jis turi ieškoti sprendimų konsultuodamasis su kitos srities specialistais kiekvienu konkrečiu atveju. Dabar turime visiškai iškreiptą vaizdą ir, ko gero, dar daug metų reikės kryptingai dirbti, kad situacija iš esmės pasikeistų.

Jau pusę metų gyvename su nauju virusu. Kaip pacientai prisitaikė - ar prisitaikė - prie naujų gydymo įstaigų darbo sąlygų? Kas jums kelia nerimą?

Sudėtingas laikas buvo karantino metu, tačiau ne ką mažiau sudėtingesnis laikas yra ir po jo, juk ekstremali situacija tęsiasi toliau. Šiuo metu mes dirbame su daugybe įvestų ribojimų, kurių vienintelis tikslas – mažinti rizikas užsikrėsti koronovirusine infekcija. Ir tai būtų gerai, jei visi – tiek kontroliuojančios sveikatos priežiūros įstaigas institucijos, tiek patys medikai, tiek pacientai – būtume sąmoningi, žvelgtume į tam tikrus ribojimus ne kaip į laisvės ribojimą, ne kaip į galimybę pagrasinti, nubausti ir pan. 
Itin skaudu buvo pirmiausia viešoje erdvėje išgirsti, o vėliau ir gyvai su kolegomis dalintis patirtimi, kaip kontroliuojančios institucijos siekė nubausti už netinkamai dėvimas apsaugos priemones tiek pačius medikus, tiek įstaigas. Mes gydome žmones, nenorime dirbti policininkais ir konfliktuoti su pacientais dėl ne pagal teisės aktus dėvimų kaukių.
Įstaigos darbuotojams (ir tikrai ne tik gydytojams, bet ir visų kitų grandžių darbuotojams, pvz. registratorėms) teko ir vis dar tenka  itin didelis psichologinis krūvis: privalome kontroliuoti, kad atvykstantys į gydymo įstaigą pacientai tinkamai dėvėtų apsaugos priemones, neatvyktų karščiuojantys, teisintis, kodėl planinė paslauga bus suteikta kiek vėliau, o ne tą pačią dieną. Daug klausimų sulaukiame tiesiogiai dėl tyrimų: kodėl negalime paimti savo klinikoje PGR testo arba kodėl pacientas negali prisiskambinti į karštąją liniją užsiregistruoti testui, arba kodėl negalime išduoti nedarbingumo saviizoliacijai, nors jo kolegai karantino metu išdavė ir t.t.  Todėl galiu tik dar kartą priminti, jog laikas, kuriuo gyvename yra absoliučiai unikalus visoms šiuo metu pasaulyje gyvenančioms žmonių kartoms, tautoms, valstybėms ir tokiu metu mes gyvensime dar kurį laiką. Norėčiau paraginti visus – tiek pacientus, tiek medikus, tiek kontroliuojančias ir įstatymus priimančias institucijas, kad susitelkę išgyventume šį sudėtingą laikotarpį, nekaltindami vieni kitų, o padėdami.

Ką parekomenduotumėte žmonėms, kad jie būtų sveiki ir mažiau tektų varstyti gydytojų kabinetų duris?

Pirmiausia, norėčiau nuoširdžiai palinkėti visiems - būkite sveiki! O kad tokiais būti, pirmiausia, reikia tiesiog rūpintis savo fizine ir emocine sveikata: būti fiziškai aktyviais, neturėti žalingų įpročių, kuo dažniau ir ilgiau užsiimti veikla, kuri teikia teigiamų emocijų ir tiesiog saugoti save.
Ačiū Jums labai už pokalbį. Geros sveikatos Jums ir visam kolektyvui.
Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ

LietuvaVisu - 14:35 @ KALBA EKSPERTAI | Pridėti komentarą

Pridėti komentarą

Fill out the form below to add your own comments

Siekiant sumažinti automatinių nepageidaujamų laiškų kiekį, ši funkcija apsaugota captcha.

Tam reikia įkelti trečiosios šalies paslaugų teikėjo "Google" turinį ir išsaugoti slapukus.