Partija LIETUVA - VISŲ

ŽMOGUS - PIRMIAUSIA!
 

PROGRAMA  |  KANDIDATAI  |  MŪSŲ POZICIJA | KALBA EKSPERTAI | ŽINIASKLAIDA APIE MUS | KLAUSIMAI VALDŽIAI TIESIAI ŠVIESIAI | AKIVAIZDU, BET NEĮTIKĖTINA | STEBIME BALSAVIMĄ

2020-09-12

JOANA BIKULČIENĖ: AR GIRDĖJOTE APIE LIGONINIŲ TINKLO PERTVARKĄ?

J Bikulciene.jpgAr girdėjote apie ministro Verygos suplanuotą ligoninių tinklo pertvarką? Ją įgyvendinus, pvz.,  Lazdijų, Prienų, Pakruojo, Ignalinos ir kitų rajonų ligoninės būtų uždarytos, o kur būtų gydomi jų gyventojai dabar net neaišku. Ministras kalba apie penkis regionus, kuriuose ligoninės bus, bet tokio administracinio vieneto  Lietuvoje nėra. Kažkada buvo dešimt apskričių, jų ribos žinomos, bet ministrui jos per smulkios.  Neaišku ir kas gabentų nelaimėlius iš atokių kaimų į tas stebuklingas ligonines ir kiek iš jų bevežant gydyti pakeliui atiduotų dūšią Dievui. Ministras teigia, kad penkių regioninių ligoninių  praktika pasiteisino covid 19 karantino metu. Ar tikrai?
Sukilus rajonų bendruomenėms, ministras atsitraukė, sako, kad tai tik studija. Suprantame, kad laikinai. Reforma tikrai reikalinga, pinigų nėra ir kiekviename kaime kompiuterinio tomografo nepastatysi. Bet ar nuo to galo pradedamos reformos? Stambinimai ir jungimai, ligoninių uždarymai be strategijos kaip užtikrinti kokybiškas sveikatos paslaugas kiekvienam Lietuvos gyventojui, yra tik reformos imitacija. Pertvaros daromos tyliai, nepasitarus su visuomene, iškilus kokiai nors detalei į viešumą, teigiama, kad ne taip supratote.
Vilniaus ir Kauno tretinio lygio ligoninės tapo ištisais miesteliais ir ten seniai jau teikiamos ne tik tretinio lygio paslaugos, o gydomi visi iš eilės pacientai. Tai gal po reformos uždanga slepiasi iš anksto suplanuotas visų gydymo paslaugų, taigi, ir ligonių kasų pinigų, telkimas tik Vilniuje ir Kaune? Kaimiečių gyvybės nebesvarbios? Niekas nekalba, kad negavę tinkamos pagalbos ir laiku savo gyvenamoje vietoje, ten patenka pacientai su užleistomis būklėmis, jų gydymas – brangesnis, o -  mirštamumas didesnis. O juk tokių pacientų galėtų ir visai nebūti, jeigu turėtume gerai veikiantį prevencijos mechanizmą ir tikrą, atitinkantį pavadinimą, šeimos gydytojo institutą.
Nors rajonuose jau seniai labiau nei įrangos trūksta gydytojų, slaugytojų, jų padėjėjų, bet per keturis valdymo metus visuomenė taip ir neišvydo ministro plano kaip šią problemą spręsti. Mums net buvo aiškinama, kad Lietuvoje gydytojų daugiau nei ES vidurkis. 
Pavasarį prasidėjo karantinas, po to sekė ministro įsakymai medikams dirbti ciklais, ir dūmų uždanga išsisklaidė. Pasirodo, gydytojų neturime - rajonų žmones faktiškai gydo didžiųjų Vilniaus ir Kauno ligoninių medikai, kurie, uždraudus dirbti keliose įstaigose, tiesiog negalėjo atvykti į rajonus, dalis jų nutraukė darbo sutartis. Ministro Verygos nepagrįsti sprendimai rajonų gyventojus paliko visai be sveikatos priežiūros.
Ir ką mes matome praėjus pusei metų po karantino? Pasimetę medikai, kurie dirba pagal kartais net po kelis kartus per dieną besikeičiančias ministro direktyvas, išsigandę pacientai, pikti jų artimieji. Sunki, pasiaukojanti mediko profesija suniekinta, medikas paverstas vos ne valstybės ir visuomenės priešu. Lietuvos medicina nokdaune.
Blogiausia padėtis kaimuose, kur naikinami paskutiniai medicinos punktai, o autobusas į rajono centrą važiuoja du kartus į savaitę arba jo visai nėra. Mane sukrėtė neseni vieno Dzūkijos kaimo įvykiai, kai nesulaukę pagalbos vienas po kito iš gyvenimo pasitraukė trys kaimo vyrai. Du iš jų – nesugebėję susitvarkyti su onkologine liga, tiksliau neturėję pinigų ir sveikatos važiuoti gydytis į už 100 kilometrų esančią ligoninę. Visiškai sugniuždyti, nežinodami kur kreiptis pagalbos ir nematydami kitos išeities žmonės pasirinko savanorišką eutanaziją – virvę. Apie varganą visuomenės psichinės sveikatos būklę ir vieną didžiausių Europoje savižudybių skaičių net nekalbėsiu, nes tai vyksta tuo metu, kai turime ministrą – psichiatrą, kuris už gerą darbą ministro pirmininko buvo apdovanotas vardiniu ginklu.
Mirtys nuo širdies - kraujagyslių ligų sudaro 51 proc. nuo visų mirčių priežasčių Lietuvoje. Kol žmonės prisiregistruoja pas šeimos gydytoją, gauna nukreipimą pas kardiologą - iki gydytojo priėmimo laiko galima ir neišgyventi. Pati dirbau klinikoje, kuri karantino metu dėl veiklos pobūdžio privalėjo būti  uždaryta. Telefonas netilo nuo skambučių, maldavimų pagelbėti, užrašyti pas kardiologą, nes vadinama „valdiška“ poliklinika jų nepriėmė. Mūsų klinika tikrai galėjo priimti pacientus konsultacijai, tačiau karantino meto ministro įsakymai visus gyventojus traktavo kaip potencialius kovido nešiotojus, o testų, tam patvirtinti ar paneigti, skirtingai nei Latvijoje, pasidaryti savo iniciatyva žmonės negalėjo. Todėl galėjome tik dūsauti ir skėsčioti rankomis.
Žinome, kokia klastinga liga yra insultas ir, kad pagalba pirmosiomis valandomis yra aukso vertės  paciento išgyvenamumui ir invalidumui išvengti. Tikriausiai girdėjote istoriją, kaip Panevėžio ligoninėje pacientė su insulto diagnoze nesulaukė pagalbos tol, kol nebuvo gautas neigiamas atsakymas dėl covid 19. Pacientė pagalbą gavo, bet po paros, dėl ko mirė. Tokių istorijų tikrai ne viena. Jau dabar žinome, kad karantino ir ekstremalios situacijos  metu stebimas padidėjęs gyventojų mirtingumas, o kiek dar mirčių dėl pavėluotos medicininės pagalbos sulauksime vėliau, pvz., po metų? Manau, kad tai yra pats tikriausias tautos genocidas, kurį reikia nutraukti jau po spalio rinkimų.

Teisininkė, medicinos auditorė Joana Bikulčienė

Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ

LietuvaVisu - 11:49 @ KALBA EKSPERTAI | Pridėti komentarą