2020-09-07

DOC. GINTARAS ŽILINSKAS, VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS, APIE VIETOS SAVIVALDĄ IR SENIŪNIJAS

Vietos savivaldos reforma nuolat išlieka politinėje darbotvarkėje: institucijų struktūra, funkcijos, finansai, gyventojų dalyvavimas ir panašiai. Viena iš dažnai svarstomų problemų seniūnai ir seniūnijos, jų statusas vietos savivaldybės sistemoje. Seniūnų veiklos efektyvumas sietinas su seniūnų atskaitomybe bendruomenėms.
Stiprinant vietos savivaldą svarstytinas klausimas apie realių galių ir atsakomybės suteikimą seniūnams. Viena iš galimų idėjų – seniūno ir seniūnijos institutams suteikti konstitucinį statusą. Šios idėjos įgyvendinimas būtų pakankamai sudėtingas. Šiuo atveju reikėtų ne tik persvarstyti ir sureguliuoti visą vietos savivaldos institucijų sistemos struktūrą, bet ir keisti konstituciją. Galimas ir kitas kelias – seniūno ir seniūnijos institutus sustiprinti darant pakeitimus įstatyme.
Stiprinant seniūnų galias reikėtų įvesti tiesioginius jų rinkimus, nustatyti teisę kreiptis į teismą. Seniūnijoms turėtų būti suteikta teisė savarankiškai formuoti biudžetus, o jų priežiūrą teisėtumo požiūriu reikėtų pavesti vykdyti Vyriausybės atstovui. Taip pat svarbu įteisinti nuostatą, kad valstybė remia seniūnijas.
Seniūnų ir seniūnijų statuso reformos sudarytų prielaidas realiai savivaldai, korupcijos mažinimui, išplėstų bendruomenės dalyvavimo galimybes, garantuotų renkamų seniūnų atsakomybę bendruomenėms. Seniūnų atsakomybės ir atskaitomybės svorio centras būtų perkeltas iš savivaldybės administracijos į vietos bendruomenę. Bendruomenės gyventojai patys spręstų, kas labiau vertas būti seniūnu.
Minėtos reformos sudarytų prielaidas strateginiam tikslui pasiekti – priartinti vietos savivaldos institucijas prie gyventojų ir bendruomenių, suinteresuotų greitu ir kokybišku jiems rūpimų vietinių reikalų tvarkymu.

Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ