Partija LIETUVA - VISŲ

ŽMOGUS - PIRMIAUSIA!
 

PROGRAMA  |  KANDIDATAI  |  MŪSŲ POZICIJA | KALBA EKSPERTAI | ŽINIASKLAIDA APIE MUS | KLAUSIMAI VALDŽIAI TIESIAI ŠVIESIAI | AKIVAIZDU, BET NEĮTIKĖTINA | STEBIME BALSAVIMĄ

2020-08-20

Dvi su puse diagramos, kurias reikia prisiminti prieš einant balsuoti 2020 metų Seimo rinkimuose

AlgisKrupaviius.jpgProf. Algis Krupavičius,
Vytauto Didžiojo universitetas ir LIETUVA – VISŲ kandidatas

Seimo rinkimai lemia politiką ir šalies ateitį bent ketveriems metams. Tiesa, bet banalu. Politologai ir sociologai prieš kiekvienus rinkimus agituoja (itin geranoriškai, bet dažniausiai naiviai), kad rinkėjai pasirinktų protingai arba pagal tam tikrus aiškius kriterijus. O rinkėjai pasirenka visaip. Juolab, kad prieš kiekvienus rinkimus demagogijos srautas viešojoje erdvėje, kaip taisyklė, ženkliai auga. Šiais po-tiesos laikais jos kiekis, ko gero, didėja bent aritmetine progresija.
Tad kaip rinkėjui atsirinkti šioje pusiau tiesos, ne tiesos ir manipuliacijų jūroje? Patarimas yra gana paprastas. Stengtis surasti faktus ir įrodymus bent svarbiausiais visuomenės ir valstybės gyvenimo klausimais. Bet tai turi būti aiškūs ir konkretūs faktai ir įrodymai, o ne romanai apie gerėjantį gyvenimą su menkais vis dar pasitaikančiais trūkumais.
Ko gero, sudėtingiausia atskirti pelus nuo grūdų yra valdžios retorikoje. Antai, dabartiniai valdantieji nuolat aiškina, kad gyvenimas tik gerėja, nes jie tuo itin uoliai rūpinasi. Antra vertus, kyla klausimas, kodėl tokia „rūpestinga“ valdžia vis vien daug piliečių yra nepatenkinti? Valdžia taip stengiasi…, o tie eiliniai piliečiai – nors tu ką… nepatenkinti ir nepatenkinti.
Jei kalbėtume apie „svarbiausią diagramą, kuri atskleistų Lietuvos valdžios pastangas piliečiais rūpintis“, tai ji būtų valstybės biudžeto išlaidos vienam gyventojui ir dar palyginta su Baltijos sesėmis: Latvija ir Estija. Jei skaičiuotume absoliučiais skaičiais ir eurais, tai Lietuvos valstybės biudžeto išlaidos vienam gyventojui pastaraisiais metais buvo aiškiai mažiausios tarp Baltijos šalių (Pav. 1).
1 paveikspng2019 m. Estijoje šis rodiklis siekė 8 543 eurus, Latvijoje - 4 783, o Lietuvoje – 4 190 eurų. Ilgai aptarinėti Lietuvos skaičių šioje diagramoje nėra prasmės, nes jie yra ir taip akivaizdūs. Lietuva čia kaip tas trečias brolis – yra paskutinė tarp Baltijos valstybių. Tačiau šioje diagramoje yra ganėtinai aiškus atsakymas, kur mažų mokytojų, gydytojų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų priežastys. Jos yra pirmiausia ne kokiuose nors per dideliuose mokyklų ar ligoninių skaičiuose ar darbuotojų pertekliuje vienoje ar kitoje viešojo sektoriaus srityje. Atsakymas yra tame, kad valdančiųjų vadai (lygiai kaip ir opoziciniai liberalai bei gi konservatoriai) yra mažo viešojo sektoriaus ir menkos valstybės perskirstymo politikos „fanai“. O gal paprasčiausiai nesusigaudantys, kad šių laikų normali Europos valstybė turi būti sociali ir socialinė. Arba plačios gerovės valstybė.
Bet valdantieji dabar trimituoja, kad su jais viskas pasikeitė. Argi? Ir sugrįžkime prie to, ką jau aptarinėjome. Jei palyginsime Lietuvos valstybės išlaidas vienam gyventojui su Estija, tai ne tik, kad jos yra mažesnės nei 50 procentų, skaičiuojant nuo estiškųjų, bet jos taip ir nepasiekė paskutiniųjų A. Butkevičiaus Vyriausybės metų rodiklių, kai jos jau priartėjo prie pusės Estijos išlaidų (Pav. 2).2 paveikspng
Lyginant valstybės išlaidas vienam gyventojui su Latvija, paveikslas yra geresnis procentine išraiška. Bet svarbiausia žinia, kad vis vien ir nuo Latvijos atsiliekame. Čia ta pusė diagramos, kurią verta prisiminti prieš balsuojant.
Galiausiai, antra diagrama, kurią verta žinoti. Ji yra apie (ne)pasitikėjimą Seimu (Pav. 3.).
3 paveikspngNėra buvę Seimo rinkimų, prieš kuriuos pozicija ir opozicija nežadėtų atkurti piliečių pasitikėjimo valdžia ir valstybe. Deja, paveikslas jau mažiausiai du dešimtmečius tas pats. Pasitikinčių Seimu skaičius vidutiniškai nesiekia net 10 proc., nes juo nepasitiki vidutiniškai net 60 proc. Tokia nepasitikėjimo pelkė, kurioje nuolat klampojama. Beje, konservatorių valdžios laikais buvo pasiekti du pasitikėjimo antirekordai. 2010 m. lapkričio mėn. Lietuvos parlamentu pasitikėjo mažiausiai, arba vos 3,2 proc., apklaustųjų, o tų pačių metų gegužę buvo daugiausiai Seimu nepasitikinčiųjų – net 80,2 proc.
Tad tradiciniams Seimo reputacijos gelbėtojams kažkaip nesiseka jos pataisyti. Matyt, atėjo laikas rinkėjams pasirinkti kitus. Tradiciniai, beveik be abejonių, vėl pažadės … ir vėl neištesės.
Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ

LietuvaVisu - 16:25 @ KALBA EKSPERTAI | Pridėti komentarą