Partija LIETUVA - VISŲ

ŽMOGUS - PIRMIAUSIA!
 

PROGRAMA  |  KANDIDATAI  |  MŪSŲ POZICIJA | KALBA EKSPERTAI | ŽINIASKLAIDA APIE MUS | KLAUSIMAI VALDŽIAI TIESIAI ŠVIESIAI | AKIVAIZDU, BET NEĮTIKĖTINA | STEBIME BALSAVIMĄ

2020-09-11

NAUJA GENERALINIO PROKURORO SKYRIMO IR ATLEIDIMO TVARKA

lietuvos-respublikos-prokuratura.jpgLietuva - visų programoje numatyta nauja generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo tvarka, kad neliktų “kišeninių” prokurorų. Seimas ir Prezidentas net tik kartu skirs generalinį prokurorą (taip jau yra dabar: Prezidentas teikia kandidatus, o Seimas skiria), bet ir du kartus iš eilės nepatvirtinus generalinio prokuroro metinės ataskaitos Seimas galės inicijuoti jo atleidimo iš pareigų procedūrą.
Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ

LietuvaVisu - 12:00 @ MŪSŲ POZICIJA | Pridėti komentarą

2020-09-10

SEIMO NARIŲ IMUNITETO PANAIKINIMAS IR PRIVILEGIJŲ REVIZIJA

seimas.jpgAtliksime visų politikų ir valdžios pareigūnų privilegijų reviziją, įskaitant visokeriopas pensijas ir rentas. Pradėsime nuo Seimo narių imuniteto panaikinimo, paliekant neliečiamybę tik už veiklą parlamente. Einamos kadencijos Seimo nariai turės teisę didinti atlyginimus ir kitas išmokas tik būsimos kadencijos parlamento nariams.
Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ

LietuvaVisu - 10:26 @ MŪSŲ POZICIJA | Pridėti komentarą

2020-09-07

VIENO PERKELIAMOJO BALSO SISTEMA SEIMO RINKIMUOSE

T.Pacesas ir A.Krupavicius.jpgKiekvienas rinkėjas turės teisę pasirinkti konkrečius kandidatus, kurie gaus tiesiai jos ar jo balsą be partijų sąrašų. Lietuvos rinkėjai realiai galės balsuoti už asmenybes.
Lietuvą padalinsime į 30 rinkimų apygardų. Kiekvienoje jų bus varžomasi dėl trijų –  penkių mandatų. Mandatų skaičių rinkimų apygardoje lems rinkėjų skaičius joje. Visi kandidatai balsavimo biuletenyje bus įrašyti abėcėlės tvarka, nurodant prie jų, ar jei yra konkrečios partijos, ar nepriklausomi kandidatai. Rinkėjai galės reitinguoti visus kandidatus nuo 1 iki n, t.y. tiek, kiek yra kandidatų balsavimo biuletenyje. Net jei biuletenyje bus reitinguotas vienas kandidatas, tai toks biuletenis galios. Rinkėjas spręs, kuriuos kandidatus pasirinkti be partijų parinktų sąrašų, be partijų vadų sudėliotų kandidatų eilės. Rinkėjas galės pasirinkti ir reitinguoti geriausius galimus savo atstovus iš visų partijų ir nepartinių kandidatų vienu ir tuo pačiu metu. Jis galės rinktis Raimundą iš „Mėlynos“ partijos pirmu numeriu, Rūtą iš „Oranžinės“ partijos – antru numeriu, Tomą iš „Geltonos“ partijos – ketvirtu numeriu. Su partijų kandidatais galės varžytis ir nepriklausomi kandidatai. Tad šalia partijų kandidatų pats rinkėjas galės pasirinkti nepartinius kandidatus – pvz. Valdemarą trečiu numeriu.
Rinkimų rezultatai būtų apskaičiuojami pagal kvotos taisyklę, t.y. balsų skaičius rinkimų apygardoje būtų dalijamas iš mandatų skaičiaus. Tokia formulė galioja ir dabar Seimo rinkimų proporcinėje dalyje. Pavyzdžiui, jei rinkimų apygardoje kandidatai gavo 5 000 balsų ir varžomasi dėl penkių mandatų, tai kvota bus lygi 1 000. Kandidatams reikės surinkti 1 000 balsų, kad gautų mandatą.
Seimo rinkimų organizavimas būtų pigesnis, nes juose nebeliktų antrojo rinkimų turo, o kiekvieno rinkėjo balsas būtų stipresnis nei yra dabar, nes jis pats spręstų dėl kiekvieno kandidato.
Airija šią rinkimų sistemą naudoja beveik 100 metų, t.y. nuo 1922 metų. Ji pastaraisiais metais įvedama atskirose JAV, Indijos, Australijos valstijose, Naujoje Zelandijoje. Ji veikia Škotijoje. Ją 19-ojo amžiaus pradžioje pasiūlė anglų matematikas Thomas Wright Hill‘as.
Lietuvoje apie ją, kaip galimą rinkimų tvarką, diskutuota dar 2005 metais. Bet esamas partokratijas ši sistema gąsdina, nes partijų viduje ši rinkimų sistema paskatintų konkurenciją ir griautų partinių vadų monopolijas. Tarp partijų kandidatų neliktų „vestuvių generolų“, o partiniams pelkynams nauja rinkimų sistema reikštų bent nedidelę revoliuciją.  Naują rinkimų sistemą išbandytume 2023 metų savivaldybių tarybų rinkimuose pasirinktose savivaldybėse savanoriškumo pagrindu. Tad nesiūlome „katės maiše“.

Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ

LietuvaVisu - 13:29 @ MŪSŲ POZICIJA | Pridėti komentarą

2020-09-05

VIEŠAS „LIETUVA – VISŲ“ KREIPIMASIS Į VYRIAUSIĄJĄ RINKIMŲ KOMISIJĄ DĖL LYGIATEISIŲ IR SĄŽININGŲ RINKIMŲ DEBATŲ LIETUVOS RADIJUJE IR TELEVIZIJOJE

Lietuva-Visu Komanda.jpgArtėja spalio 11-ają įvyksiantys LR Seimo rinkimai. Kiekvienuose laisvuose ir sąžininguose rinkimuose itin svarbus vaidmuo tenka rinkėjų informavimui ir agitacijai apie juose dalyvaujančių kandidatų politines programas ir politikos vizijas. Tik tinkamai informuoti rinkėjai gali apsvarstę skirtingų kandidatų programas tarp jų pasirinkti. Tad lygios kandidatų teisės pristatyti savo politines nuostatas yra bet kurių demokratinių rinkimų pamatas.
LR Seimo rinkimų įstatymo 46 straipsnis apie Kandidato į Seimo narius teisę kalbėti susirinkimuose, naudotis visuomenės informavimo priemonėmis teigia, kad „kandidatai į Seimo narius rinkimų apygardose turi lygią teisę kalbėti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, valstybinėse visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo rinkimų programą“.
Toliau rinkimų agitacijos taisykles reglamentuoja Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnis, sakydamas, kad „kandidatams suteikiama teisė nemokamai naudotis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos radiju ir interneto portalu. Rinkimų agitacijai skirtų transliacijų per radiją ir interneto portalą rengimo taisykles tvirtina, konkrečią jų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Ji taip pat paskirsto transliacijų laiką taip, kad nebūtų pažeisti šie lygiateisiškumo principai: tarp kandidatų sąrašų daugiamandatėje rinkimų apygardoje; tarp vienmandačių rinkimų apygardų; tarp kandidatų vienmandatėje rinkimų apygardoje“.
Įstatymas aiškiai apibrėžia lygias galimybes visiems kandidatams. Tačiau, kaip mus informavo Lietuvos radijas ir televizija (LRT), politinės kampanijos dalyviai bus kviečiami į nacionalinio transliuotojo debatus „atsižvelgus į LRT užsakymu bendrovės [….] atliktą reprezentatyvią, balsavimo teisę turinčių Lietuvos žmonių apklausą. Tokį papildomų laidų organizavimo principą LRT pasirinko atsižvelgusi ir į Vyriausiosios rinkimų komisijos rekomendacijas“. Kadangi ši tvarka yra suderinta su į Vyriausiąja rinkimų komisija (VRK), tai turime konstatuoti, kad ja VRK pažeidžia kampanijos dalyvių lygiateisiškumą, taip pat sykiu Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio dalį, kuri teigia, kad „diskusijose dalyvaujančių savarankiškų politinės kampanijos dalyvių grupės (iš dviejų ir daugiau asmenų) sudaromos tarpusavio susitarimu, o kai jo nėra – burtais“.  Tad debatų dalyviai nustatomi tarpusavio susitarimu arba burtais, o ne kitais būdais, kurie įstatyme nėra įteisinti. Tokie susitarimai turi apimti visus rinkimų kampanijos dalyvius, kad nebūtų pažeistas lygiateisiškumo principas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos prašome skubiai aptarti LRT transliacijų tvarką su rinkimų kampanijos dalyviais ir patvirtinti tokią, kuri nepažeistų jos dalyvių lygiateisiškumo. Kitu atveju kreipsimės į ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurą dėl LR Seimo rinkimų visais jų vykdymo etapais stebėsenos. Ar Lietuva iš Europos Sąjungos valstybės nori virsti tokia, kur visuomenė pati turės susigrąžinti teisę į laisvus ir sąžiningus rinkimus? Mes tai darysime ne po rinkimų, o jų metu.

LietuvaVisu - 15:15 @ MŪSŲ POZICIJA | Pridėti komentarą

2020-09-04

TEISĖ PALEISTI PILIEČIAMS SEIMĄ REFERENDUMU

lietuva-visu.jpgKiekvienas balsas yra svarbus, tad Lietuvos piliečiai turės teisę atšaukti Seimą, kad po rinkimų nereikėtų daužyti Seimo langų. Latvijoje tokią teisę piliečiai turi nuo 2009 metų. Lietuva - visų siūlo analogišką įstatymą priimti Lietuvoje.
Latvijos Konstitucijos 14 straipsnis sako: “Ne mažiau kaip dešimtadalis rinkėjų turi teisę inicijuoti nacionalinį referendumą dėl Saeima atšaukimo. Jei nacionaliniame referendume dėl Saeima atšaukimo balsuoja dauguma rinkėjų ir ne mažiau kaip du trečdaliai paskutiniuose Seimo rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičiaus, tai Saeima laikoma atšauktu. Teisė inicijuoti nacionalinį referendumą dėl  Saeima atšaukimo negali būti įgyvendinama vienerius metus po Saeima sušaukimo ir vienerius metus iki  Saeima kadencijos pabaigos per paskutinius šešis kadencijos mėnesius. Prezidento – taip pat anksčiau nei praėjus šešiems mėnesiams po ankstesnio nacionalinio referendumo dėl  Saeima atšaukimo. Rinkėjai negali atšaukti nė vieno atskiro  Saeima nario.” Nuoroda.
Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ

LietuvaVisu - 13:13 @ MŪSŲ POZICIJA | Pridėti komentarą

2020-09-02

NEMOKAMOS BAKALAURO STUDIJOS NUO 2021 M. UNIVERSITETUOSE IR AUKŠTOJO MOKSLO VALDYMO REFORMA

bakalauras.jpg2016 m. dabartinių valdančiųjų buvo pažadėta įvesti nemokamas bakalauro studijas universitetuose. Tačiau pažadas neištesėtas. Iš 10 696 įstojusių 2019 m. į pirmą bakalauro studijų kursą universitetuose už mokslą turėjo mokėti 3 600, arba beveik 34 proc. 2018 m. atitinkamai įstojo 10 803 ir mokėjo už mokslą 3 678 pirmakursiai, t.y. tie patys 34 proc.
Nuo 2021 m., t.y. nelaukiant Seimo kadencijos pabaigos, įvesime nemokamas bakalauro studijas universitetuose. Vėliau jas išplėsime į kolegijas.

AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ VALDYMAS

Konstitucinis Teismas (KT) 2011 m. paskelbė, kad Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos dėl aukštųjų mokyklų valdymo ir studijų finansavimo prieštarauja Konstitucijai.
Nepaisant KT sprendimo, aukštosios mokyklos valdymo funkcijas ir toliau atlieka aukštosios mokyklos taryba, kuri nėra akademinės bendruomenės savivaldos institucija, toliau lieka neatskirtos kontrolės ir priežiūros funkcijos bei aukštosios mokyklos valdymo funkcijos.  Aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) lieka tik kaip aukštosios mokyklos akademinių reikalų valdymo organas ir neturi lemiamos įtakos priimant svarbiausius sprendimus, susijusius su aukštąja mokykla.
Per dvi kadencijas Seimas aukštosiose mokyklose nesugebėjo atkurti Konstitucijai neprieštaraujančios valdymo tvarkos. Mes akademinei bendruomenei sugrąžinsime visas savivaldos teises ir tame tarpe teisę rinkti rektorius/direktorius.

Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ

LietuvaVisu - 12:34 @ MŪSŲ POZICIJA | Pridėti komentarą

2020-09-01

ABITŪROS EGZAMINŲ PERŽIŪRA

egzaminai.jpgSiūlysime peržiūrėti brandos egzaminų tvarką pagal Suomijos Nacionalinio brandos egzamino pavyzdį. Vienintelis privalomas testas jame būtų gimtoji kalba. Kiti 3 testai būtų pasirenkami. Vietoj 10 balų sistemos būtų nauja vertinimo sistema:
L Laudatur 5 %
E Eximia cum laude approbatur 15 %
M Magna cum laude approbatur 20 %
C Cum laude approbatur 24 %
B Lubenter approbatur 20 %
A Approbatur 11 %
I Improbatur 5%
Nacionalinis brandos egzaminas laikomas tų, kas rengiasi stoti į universitetus. Suomijos sistema: https://www.ylioppilastutkinto.fi/en/matriculation-examination/the-examination
Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ

LietuvaVisu - 12:33 @ MŪSŲ POZICIJA | Pridėti komentarą

2020-08-30

SUOMIŠKA BENDROJO LAVINIMO MOKYKLA LIETUVAI: NUO ELITISTINIO Į VISIEMS LYGŲ/EGALITARINĮ ŠVIETIMO MODELĮ

svietimo sistema LV.jpgSvarbiausios priežastys, kodėl Suomijos švietimo modelis yra geriausias pavyzdys:
1. Nėra standartizuotų testų. Vienintelė išimtis yra tai, kas vadinama nacionaliniu brandos egzaminu, kuris yra savanoriškas testas studentams baigus vidurinę mokyklą.
2. Mokytojų atskaitomybė (neprivaloma). Visi mokytojai turi turėti magistro laipsnį. Jų mokymo programos yra pačios griežčiausios, o  jas  vyksta į didžiausia atranka visoje šalyje. Jei mokytojui sekasi ne visai gerai, tai yra paties direktoriaus pareiga tai spręsti, bet mokytojai nėra vertinami pagal biurokratines taisykles.
3. Bendradarbiavimas, o ne konkurencija. Suomijos švietimo sistemoje nėra dirbtinės ar arbitražiškais nuopelnais pagrįstos sistemos. Nėra geriausių mokyklų ar mokytojų sąrašų. Tai nėra konkurencijos aplinka. Priešingai – bendradarbiavimas yra norma.
4. Pagrindai yra prioritetas. Mokyklos aplinka yra draugiška vieta. 9-jame dešimtmetyje priimti penki esminiai sprendimai. Švietimas yra priemonė mažinti socialinę nelygybę. Visi mokiniai gauna nemokamą maitinimą mokykloje. Užtikrinama lengva prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų. Psichologinės konsultacijos. Individualus orientavimas. Ašis- asmenybė kolektyvinėje lygybės aplinkoje.
5. Pradedama eiti į mokyklą vyresniame amžiuje (nuo 7 metų). Yra tik devyneri privalomos mokyklos metai. Visiems, kas baigė devintą klasę ar sulaukė 16 metų, tolesnis mokymasis yra neprivalomas.
6. Tinkamesnis mokymosi laikas. Suomijos moksleiviai paprastai pradeda pamokas nuo 9:00 iki 9:45. Tyrimai parodė, kad ankstyvas pamokų pradžios laikas kenkia moksleivių gerovei, sveikatai ir brendimui. Pamokos paprastai baigiasi 14:00 - 14:45.
7. Nuoseklus tų pačių mokytojų mokymas. Suomijos moksleiviai dažnai turi tą patį mokytoją net šešerius metus. Per tą laiką mokytojas gali imtis mentoriaus vaidmens. Per tuos metus abipusis pasitikėjimas ir ryšiai yra kuriami taip, kad abi šalys pažintų ir gerbtų viena kitą.
8. Mažiau namų ir kitų išorės darbų. EBPO duomenimis, Suomijoje moksleiviai turi mažiausiai namų darbų iš visų kitų moksleivių pasaulyje. Jie praleidžia tik pusvalandį juos darydami po mokyklos. Nesijaudindami dėl pažymių, jie gali susitelkti ties pagrindine užduotimi - mokytis ir augti kaip žmonės.
Suomija pirmauja dėl sveiko proto praktikos ir holistinės mokymo aplinkos, kuria siekiama teisingumo, o ne išmokimo.
Teisingos švietimo sistemos reitinguose Lietuvą lenkia Latvija, Estija, Lenkija: weforum.org.

Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ

LietuvaVisu - 10:28 @ MŪSŲ POZICIJA | Pridėti komentarą

2020-08-29

ATSAKYMAS Į LRT.LT KLAUSIMĄ APIE KAINŲ REGULIAVIMĄ ESANT EKSTREMALIAI SITUACIJAI

kainos.jpgAr pritariame, kad esant ekstremaliai situacijai Lietuvoje būtų reguliuojamos kainos? Taip. Bet tik trumpam laikotarpiui ir pagal aiškias ir griežtas taisykles tik pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms. Kainų reguliavimas reiškia tokią kainų nustatymo politiką, kurią vykdo vyriausybinė agentūra ar panaši reguliavimo institucija, turinti aiškiai apibrėžtą teisinį statusą ir kompetencijas. Pagal šią politiką gali būti nustatomos minimalios ir (arba) maksimalios kainos.

Ilgalaikė kainų kontrolė neišvengiamai lemia tokias problemas kaip prekių ir paslaugų stygius, normavimas, produktų kokybės pablogėjimas ir šešėlinė rinka, atsirandanti tiekiant kainų kontroliuojamas prekes neoficialiais kanalais.

COVID-19 pandemijos metu netinkamas pasirengimas, kai trūko medicininės apsaugos priemonių, testų ir kita, o vėliau sekę neapgalvoti viešieji pirkimai (pirkti už bet kiek ir iš bet ko) tik ženkliai didino gyventojų išlaidas būtinoms prekėms. Apgalvotas valstybės reguliavimas šioje situacijoje būtų sumažinęs atsiradusias įtampas ir mažiau ištuštinęs valstybės biudžetą bei Lietuvos žmonių pinigines.
Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ

LietuvaVisu - 10:35 @ MŪSŲ POZICIJA | Pridėti komentarą

2020-08-27

MŪSŲ POZICIJA: ATSAKYMAS Į LRT.LT KLAUSIMĄ APIE VALSTYBINĮ BANKĄ, VAISTINES

bankas.jpgLietuvoje yra svarstytina idėja turėti Nacionalinį plėtros/ vystymosi banką. Tokia finansų institucija teiktų investavimo ir paskolų paslaugas vidaus ir tarptautiniams klientams. Tačiau pirmiausia paskolos būtų skirtos Lietuvos verslo subjektams, kuriems reikia bazinių investicijų.
Kita svarstytina alternatyva yra Nacionalinis investicijų bankas, kuris teiktų nacionaliniams projektams ilgalaikį finansavimą ir garantijas.
Valstybinės vaistinės nėra prioritetas, nes vaistų prieinamumą galima užtikrinti kitais būdais ir pirmiausia per vaistų tiekėjų konkurencijos didinimą, vaistų kainų skaidrumą ir viešumą. Mums reikia mažiau valdžios išlaidų kvailiems dalykams.
Tačiau yra svarstytina bendruomenės vaistinės idėja, kuri ne tik parduoda vaistus, bet gali teikti tam tikras klinikines paslaugas. Anglijoje bendruomenės vaistinės yra nacionalinės sveikatos sistemos dalis. Jos veikia socialinių nepriteklių zonose ir atlieka svarbų vaidmenį mažinant nelygybę.
Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ

LietuvaVisu - 14:44 @ MŪSŲ POZICIJA | Pridėti komentarą

2020-08-26

ATSAKYMAS Į LRT.LT KLAUSIMĄ DĖL PRIVALOMO VAIKŲ SKIEPIJIMO

skiepai.jpgLietuvoje profilaktiniai skiepijimai pagal nacionalinius skiepijimų kalendorius yra rekomenduojami, tačiau būtinas tėvų arba globėjų sutikimas vaiką skiepyti. Europoje veikia įvairios privalomų skiepų praktikos: yra šalių, kur skiepijimas pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra privalomas – pavyzdžiui, Vengrijoje, kai kuriose šalyse yra taikomi privalomi skiepai nuo konkrečių ligų, o dar kitose įrašai apie atliktus skiepijimus yra privalomi ir tikrinami prieš pradedant lankyti ugdymo ar švietimo įstaigą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas prieš keletą metų yra priėmęs sprendimą dėl siūlytos tvarkos, kad į darželius negalėtų eiti neskiepyti vaikai. Šis sprendimas teigia, kad minėta tvarka prieštarauja teisės aktų hierarchijos principui, nes yra ribojama konstitucinė asmens teisė į fizinę asmens neliečiamybę, kuri, be kita ko, yra ir asmens teisės į privatų gyvenimą dalis.
2019 m. „Baltijos tyrimų“ reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys rodo, kad gerokai daugiau nei pusė respondentų, t.y. 66,4 proc., visiškai pritarė arba pritarė tam, kad Lietuvoje profilaktiniai skiepai vaikams turėtų būti privalomi. Nepritariančiųjų ar visiškai nepritariančiųjų privalomam profilaktiniam vaikų skiepijimui buvo vos 6 proc.
Laisvė nesirgti šiuo atveju yra svarbesnė už laisvę pasirinkti. Tik išimtiniais atvejais tėvai ar globėjai turėtų turėti teisę atsisakyti privalomų skiepų.
Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ

LietuvaVisu - 17:00 @ MŪSŲ POZICIJA | Pridėti komentarą

2020-08-25

Atsakymas į LRT.lt klausimą apie Seimo narių teisinę neliečiamybę

beprivilegiju.jpgTaip, pritariame panaikinimui. Seimo narių teisinė neliečiamybė yra perteklinė privilegija. Seimo nariai gali turėti tik dalinį imunitetą, t.y. negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už savo veiklą parlamente. Tokia imuniteto tvarka veikia Jungtinėje Karalystėje, JAV.
Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ

LietuvaVisu - 09:03 @ MŪSŲ POZICIJA | Pridėti komentarą

2020-08-24

Atsakymas į LRT.lt klausimą apie Lietuvos santykius su Baltarusija

Minskas.jpgNaujas Lietuvos – Baltarusijos santykių lūžio taškas yra nelaisvi ir nesąžiningi 2020 m. Baltarusijos prezidento rinkimai.
Lietuvos santykiai su Baltarusija turėtų būti formuojami kartu su 27-iomis Europos Sąjungos valstybėmis. Papildomas dėmuo yra Lietuvos veiksmų derinimas su ES kaimyninėmis šalimis: Lenkija, Latvija, Estija, taip pat Šiaurės Europos valstybėmis.
Dėl politikos turinio Baltarusijos krizės laikotarpiu. Pirmiausia siekti stabdyti prievartos ir jėgos naudojimą visomis formomis taikių piliečių atžvilgiu. Žmogaus ir pilietinių teisių laikymasis turi būti lakmusu vertinant Baltarusijos valdžios veiksmus. Aiškiai deklaruoti, kad Baltarusija ir toliau turi likti suverenia kaimynine valstybe. Tarp strateginių Lietuvos tikslų santykiuose su Baltarusija yra aukščiausių branduolinio saugumo standartų garantijos Astravo atominėje elektrinėje.
Reikia siekti, kad dabartinė politinė krizė Baltarusijoje įmanomai mažiau paveiktų ekonominius santykius, kurie pastaraisiais metais yra aktyvūs. Pagal Verslios Lietuvos duomenis, 2018 m. bendras prekių eksportas į Baltarusiją buvo 8-oje vietoje tarp visų Lietuvos prekybos partnerių, 3-ioje pagal reeksportą ir 14-oje pagal importo vertę. Prekių apyvarta tarp šalių 2018 m. augo 11,0 proc., arba iki 1 844,6 mln. eurų. Šį prekių apyvartos augimą daugiausiai lėmė sparčiai išaugęs importas (16,3 proc.) bei paaugęs eksportas (7,5 proc.). 2018 m. dvišalės prekių prekybos balansas buvo teigiamas ir siekė 315,2 mln. eurų, t. y. Lietuva į Baltarusiją eksportavo daugiau nei iš jos importavo.
Verslios Lietuvos duomenimis, yra itin išvystyta prekyba paslaugomis. 2018 m. pagal paslaugų eksportą Baltarusija buvo 3-ioje vietoje, o pagal paslaugų importą – 1-oje vietoje tarp visų Lietuvos prekybos partnerių. 2018 m. paslaugų eksportas į Baltarusiją augo 24,9 proc., arba iki 686,7 mln. eurų. 2018 m. paslaugų eksporto struktūroje dominavo transporto (50,9 proc. arba 349,5 mln. eurų) ir kelionės (45,5 proc. arba 312,5 mln. eurų) paslaugos. Baltarusija yra 4-a atvykstamojo turizmo rinka Lietuvoje – 165,6 tūkst. turistų (9,5 proc. rinkos). 2019 m. I ketv. turistų iš Baltarusijos srautas siekė 37,6 tūkst. turistų ir sudarė 13,1 proc. nuo užsienio turistų (2-a vieta po Rusijos).
Politinių santykių įšalas su Baltarusija nėra geriausias sprendimas. Šie santykiai suaktyvėjo kartu su LR Prezidento G. Nausėdos inicijuota Lietuvos – Baltarusijos santykių peržiūra. Tačiau jų perspektyvos labai daug priklausys nuo to, kaip Baltarusijai pavyks suvaldyti vidaus krizę po 2020 m. prezidento rinkimų.
Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ

LietuvaVisu - 09:59 @ MŪSŲ POZICIJA | Pridėti komentarą

2020-08-22

Atsakymas į LRT.lt klausimą „Ar Lietuva turėtų pripažinti Taivaną nepriklausoma valstybe?“

Taivanas.jpgTaivano pripažinimui de jure nepritariame. Pagal konstitucinius įgaliojimus užsienio politiką turime formuoti ir įgyvendinti su LR Prezidentu, kuris turi siūlyti svarbiausius šios srities sprendimus. Šiuo metu Taivaną de jure pripažįsta mažiau nei dešimtadalis Jungtinių Tautų narių. De facto Taivaną pripažįsta kiek per 50 pasaulio šalių, arba maždaug ketvirtadalis pasaulio valstybių.
Tačiau Lietuvos ekonominiai, mokslo, kultūros santykiai su Taivanu gali, ir turi būti, plėtojami intensyviau. Tam reikėtų ne tik vystyti bendradarbiavimą per Taivano misiją Latvijoje, bet įkurti analogišką misiją Vilniuje. Taivano ekonomikos ir kultūros atstovybė Lietuvoje būtų geras instrumentas paskatinti dvišalius santykius.
Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ

LietuvaVisu - 10:52 @ MŪSŲ POZICIJA | Pridėti komentarą

2020-08-20

Atsakymas į LRT.lt klausimą dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės

vaivorykste.jpgTrumpas atsakymas: turi būti  Lietuvos žmonių sprendimas. Akivaizdu, kad tam, kad įteisinti partnerystę, būtina keisti Konstituciją. Partnerystė, tai civilinė būklė, kurią valstybė privalo registruoti. Tik po valstybinės registracijos atsiranda partnerių, kaip šeimos narių, teisės, nustatytos civiliniame kodekse. Konstitucijos 38 str. 4 dalyje parašyta, kad valstybė registruoja santuoką, gimimą, mirtį. Kad Lietuvos valstybė registruotų ir partnerystę, būtina papildyti šį Konstitucijos straipsnį. Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Tai svarbiausias valstybės ir tautos gyvenimo klausimas, todėl pagal Konstitucijos 9 straipsnį gali būti sprendžiamas tik referendumu. Jei bus tautos valia ar Seimo daugumos valia, tai dėl partnerystės įteisinimo Konstitucijos pataisa pritarsime referendumo organizavimui. Esame kategoriškai prieš, kad partnerystė būtų įteisinta Konstitucinio Teismo išaiškinimais. Tai būtų didžiulis nusižengimas tautos suvereniteto principui.

Pagal 2019 m. Europos socialinio tyrimo apklausą Lietuvoje į klausimą, ar „gėjams ir lesbietėms turėtų būti leidžiama gyventi taip kaip jie nori“, pritariamai atsakė 26,4 proc. ir nepritariamai – 45,6 proc. apklaustųjų, o likusieji neturėjo nuomonės. Į kitą apklausos klausimą - „man būtų gėda, jei artimas šeimos narys būtų gėjus ar lesbietė“, teigiamai atsakė 46,2 proc. ir neigiamai – 26,2 proc. respondentų. Galiausiai į klausimą, ar „gėjų ir lesbiečių poros turėtų turėti tokias pat įsivaikinimo teises kaip ir poros, kurias sudaro vyras ir moteris“ teigiamai atsakė vos 6 proc., o neigiamai – net 81 proc. apklaustųjų.
Vox Populi, Vox Dei [Liaudies balsas yra Dievo balsas]. Tad tikrai nepritartume vienodoms įsivaikinimo teisėms.
Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ

LietuvaVisu - 09:01 @ MŪSŲ POZICIJA | Pridėti komentarą