2020-10-03

PRAEITIS VEJASI I. ŠIMONYTĘ IR KONSERVATORIUS, ARBA KAS MELUOJA, TAS IR VAGIA

Beveik Seimo rinkimų finišo tiesioji. O Niujorko teismas įpareigojo buvusį laikinąjį „Snoro“ administratorių Simoną Freakley pateikti slaptus dokumentus apie banko uždarymą Paryžiaus arbitražui. Viskas čia dėl R.Baranausko ir V. Antonovo, buvusių „Snoro“ akcininkų, bylos prieš Lietuvą, kurią 2019 metų pavasarį inicijavo JAV advokatų kontora „Alston and Bird“, pateikdama 1,1 milijardo eurų ieškinį. Seimo komisijai tų dokumentų nepavyko gauti, o šį kartą teismui, panašu, juos turės pateikti. Jei buvę „Snoro“ akcininkai bylą laimės, tai tą 1,1 milijardo eurų teks mokėti iš mokesčių mokėtojų kišenės….
Bet viskas labai ne laiku. Net oi kaip ne laiku visa ši istorija, nes „Snoro“ žlugimo istorijoje pirmaisiais vykdytojų smuikais grojo kaip tik tuometinė finansų ministrė ir dabartinė Tėvynės sąjungos- Krikščionių demokratų rinkimų sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė, tuometinis premjeras Andrius Kubilius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Toliau šioje scenoje buvo ir dabartinis Lietuvos banko pirmininkas Vitas Vasiliauskas, buvusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Kad „Snoro“ istorijoje daug „juodųjų skylių“, tai, matyt, nedaugelis abejoja. Bet imk taip ir atsitik, kad viskas vyksta rinkimų kampanijos finiše. Dėl to Tėvynės sąjungos- Krikščionių demokratų rinkiminės akcijos tikrai neišaugs. Veikiau mažės.
O blogoje istorijoje dar ir konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis pasistengė ir Youtube paleido vaizdo klipą: „Žiauriai reikalinga nemeluojanti valdžia – pasirink NEMELUOJANČIUS. Kas meluoja, tas ir vagia“. Kas tie ir tas meluojantieji, tai pirštais rodyti nereikia. Pats patriarchas mėgsta kartoti vaikišką patarlę – „kas ant kito sako, pats ant savęs pasisako“. Ir čia daug tiesos nenoromis jam gavosi ir kaip tik apie savo gimtąją partiją. „Nemeluojančius“ konservatorius jau ne kartą matėme…. Jie ir Simoną Freakley milijoniniais honorarais apdovanojo. Kas ką ten vogė, tai, matyt, užsienio teismai išsiaiškins.
Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ.
Beje, patriarchui su rinkimų agitacija ne pirmą kartą pro šalį pavyksta iššauti. Ir gerokai. Vytauto Landsbergio rinkiminis klipas 1997 metų LR Prezidento rinkimuose vadinosi- „Kas man iš tos laimės ir iš tos garbės, jei aš vienas džiaugsiuos, o šimtai liūdės.“ Iki šiol jis yra politinio folkloro „perlas“. Čia iš serijos, kaip šauti sau į koją visai to nenorint.
2020 metų Seimo rinkimuose Vytauto Landsbergio noras padėti anūkui ir konservatoriams su tuo „kas meluoja, tas ir vagia“, balsų tikrai nepridės. Tad vėl patriarchas su nauju klipu tiesiog veidu į purvą.
O LIETUVA – VISŲ sako, kad laikas užbaigti „kas meluoja, tas ir vagia“ laikus Lietuvoje. Tam mes įvesime asmeninę finansinę atsakomybę politikams ir valdininkams už akivaizdžiai žalingus visuomenei sprendimus. O rinkėjams primename, jei norite meluojančių valdžioje, tai balsuokite už buvusius ir esamus „žodžio žmones“ valdžioje. Bet gal jau jų užtenka? Mums tai tikrai užtenka, o Jums?

Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ.

JOANA BIKULČIENĖ SVEČIUOSE PAS MARCELIUTĘ

ŽIŪRĖTI
Joana Bikulčienė “Svečiuose pas Marceliutę” apie Alytų, Alytaus rajoną, ūkį, vaikus, bites ir rinkimus…
Politinė reklama. Bus apmokėta iš partijos LIETUVA - VISŲ PK sąskaitos

2020-10-02

SEIMO KADENCIJOS PABAIGAI DVI NAUJOS VALDANČIŲJŲ AFEROS ENERGETIKOJE?

Per pastarąjį pusmetį ne tik kad kosminiu greičiu į viršų šovė valstybės skola ir ji yra didžiausia šiuolaikinės Lietuvos istorijoje. Bet kad mažai nepasirodytų valstiečių žaliųjų koalicija nusprendė kadencijos pabaigą užbaigti bent dviem galimai korupciniais energetikos projektais.
Po vienuolikos metų yra planuojamas naujas „LEO LT“. Tik šįkart per jūrinių vėjo jėgainių projektą. Laikas jam, matyt, pasirinktas neatsitiktinai. Kažkada socialdemokratai prisidengdami Prezidento R. Pakso apkalta privatizavo skirstomuosius elektros tinklus, „Lietuvos dujas“ pardavinėjo Gazpromui.
Dūmų uždanga – vykstanti Seimo rinkimų kampanija –  dabar į viešosios erdvės pašalius pastumia tokius brangiai kainuosiančius projektus. O po rinkimų visi galai gali būti į vandenį.
Bet apie viską iš eilės. Šių metų birželio mėnesį Vyriausybė nutarė apie 40 km nuo kranto Baltijos jūroje iki 2030 m. pastatyti vėjo jėgainių parką, kuris pagamintų apie 2,5-3 TWh per metus. Ekspertai teigia, kad tai būtų apie ketvirtadalis šiuo metu Lietuvoje suvartojamo elektros kiekio. Visas projektas kainuotų apie milijardą eurų. Nors dėl jo kainos yra įvairiausių nuomonių. Ir tas „apie milijardą“ gali augti du kartus ar net daugiau.
Energetikos ministerijos požiūriu vėjo jėgainių parką turėtų statyti Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid”. O visai tai būtų finansuojama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšomis, kurias moka fiziniai ir juridiniai asmenys, besinaudojantys elektra. Kabutėse „geriausia“ žinia vartotojams, kad naujam mega projektui lėšų būtų surinkta pakėlus elektros tarifą maždaug 0,22 cento už kilovatvalandę. Planuojamas tarifas būtų įvestas iki tol, kol vėjų jėgainių parkas ims veikti.
Vartotojų apmokestinimo scenarijus čia būtų kaip buvo su SGD terminalu. Ir tuomet vartotojai sumokėjo už jo statybą, kai dar nebuvo gavę jokios naudos. Čia lygiai pagal Ilfo ir Petrovo „Dvylikos kėdžių“ scenarijų: pinigai ryte, o kėdės – per pietus. Visais atvejais pinigai į priekį, o su paslaugomis palauksime. „Aukščiausioji“ Energetikos ministerija taip pat mano, kad statybų finansavimo šaltinis galėtų būti ir Lietuvos ateities ekonomikos DNR planas.
Kitas šimtamilijoninis Energetikos ministerijos globojamas projektas būtų išdalinti verslo organizacijoms 10 tūkstančių vilkikų ir 2 tūkstančius autobusų, kurie būtų varomi suskystintomis gamtinėmis dujomis. Tam Vyriausybė skolinsis 770 mln. eurų ir visiems norintiems kompensuos pusę transporto priemonės vertės. Ekspertai sako, kad 770 mln. eurų nėra investicijos, o tai yra subsidijos. Jas gavęs verslas 90 proc. kuro turės pirkti dujų, o 10 proc. - biometano pavidalu. Arba 90 proc. dujų bus importuojamos ir tik 10 proc. bus vietinės. Tokiu sprendimu yra projektuojama daugiametė transporto priklausomybė nuo SGD terminalo „Independence” dujų. Dujų eksportuotojai iš svečių šalių toliau galės turtėti.
Liūdniausia šių istorijų dalis, kad parlamento opozicijai su konservatoriais priešakyje yra viskas gerai. Aū, kur didieji opozicionieriai – Landsbergis, Šimonytė ir kiti. Anie, matyt, užsiima „demokratijos šventės“ organizavimu. Tik ta šventė elektros vartotojams ir viešojo transporto keleiviams gali neateiti. Dėl šių ir kitų galimai korupcinių valdžios veiklų LIETUVA – VISŲ kviečia pasakyti NE visiems esantiems ir buvusiems valdžioje.
Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ.

SVEIKINAME POLICIJOS PAREIGŪNUS!

Gerbiami policijos pareigūnai,
su tikėjimu, kad Jūs visada būsite tiesos, įstatymo ir žmogaus pusėje, sveikiname Jus Angelų sargų arba Policijos dienos proga!
Dėkojame Jums už tarnavimą žmonėms ir šaliai bei linkime, kad “Ginti. Saugoti. Padėti.” - būtų ne vien tik žodžiai!
Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ.

POLITIKA NEBŪTINAI TURI BŪTI NUOBODI

Vakar “Lietuva - visų” sąrašas Nr.11 pristatė savo rinkimų programą Vilniaus Rotary klubams “Rotary sportas” ir “Rotary gamta”. Politika nebūtinai turi būti nuobodi: susipažinome, pasitikrinome jėgas krepšinio aikštelėje, tada ir apie mokesčius, verslo plėtros galimybes, teisingumo užtikrinimą ir viską, kas aktualu, pakalbėjome. Varžybos, kai žaidžia Valdemaras Chomičius, Tomas Pačėsas, o teisėjauja Gintautas Zalieckas - visada aukščiausia lyga. O kas laimėjo? Draugystė. Ačiū rotariečiams už diskusijas, “Rotary sportas” vadovui Rimantui Jogėlai už organizavimą, Vilniaus Rotary klubo prezidentui Mindaugui Glinskiui už dėmesį sportui,  Andrejai Ananievaitei už rūpestį.
Žiūrėkite daugiau nuotraukų iš renginio.
Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ.

AKIVAIZDU, BET NEĮTIKĖTINA. 8 SERIJA

ŽIŪRĖTI
Akivaizdu, bet neįtikėtina. 8 serija.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš partijos LIETUVA-VISŲ PK sąskaitos.

RAIMUNDAS MATULIS: DIDŽIAUSIA KRAŠTO APSAUGOS PROBLEMA, KAD SISTEMA NEINVESTUOJA Į ŽMOGŲ

ŽIŪRĖTI
Raimundas Matulis: Kodėl mes, ugdydami krašto apsaugos sistemą, akcentuojame materialines vertybes? Akcentuojame įrangą ir ginkluotę, akcentuojame pagrindinius infrastruktūros objektus, bet taip mažai akcentuojame personalą, lyderius, kurie auga šioje sistemoje?
Politinė reklama. Bus apmokėta iš partijos LIETUVA-VISŲ PK sąskaitos.

2020-10-01

AR REIKIA PARTIJŲ SĄRAŠŲ SEIMO RINKIMUOSE: RINKĖJAI PRIEŠ PARTIJAS

Prof. Algis Krupavičius, Vytauto Didžiojo universitetas ir „Lietuva – Visų“ sąrašas Nr. 11
Abėcėlinė politikos mokslo tiesa – idealių rinkimų sistemų nėra. Visos jos turi trūkumų. Bet vienos tų trūkumų turi daugiau, o kitos – mažiau. Nuo 1992 metų, arba beveik tris dešimtmečius, LR Seimas yra renkamas pagal mišrią rinkimų sistemą: pusė jo narių daugumos dviejų ratų tvarka, o kita pusė – per balsavimą už partijų sąrašus. Mūsų laukia jau aštuntieji Seimo rinkimai pagal šią sistemą. Per tuos kelis dešimtmečius vienas rinkimų sistemos viražas galėjo baigtis nemenka griūtimi, kai 2000 metais buvo panaikintas antrasis rinkimų turas daugumos dalyje. Bet jau 2004 m. buvo atstatyta įprasta dviejų ratų tvarka.
Nuo 1992 metų proporcinėje rinkimų dalyje atsirado kiek aukštesnis penkių procentų išrinkimo slenkstis vietoje keturių procentų. Taip pat rinkėjai įgijo teisę iš dalies (nes kelis, o ne daugumą) reitinguoti partijų sąrašų kandidatus. Daugumos tvarkos dalyje tų pokyčių būta mažiau. Kiek daugiau keitėsi tik rinkimų apygardų ribos dėl rinkėjų skaičiaus pokyčių, išskyrus jau minėtą 2000 m. akibrokštą, kai tuomet valdžioje buvę konservatoriai bandė per manipuliacijas rinkimų taisyklėmis išvengti sutriuškinimo. Nepavyko.
Kita vertus, ši kelių dešimtmečių mišrios rinkimų sistemos patirtis atskleidė ir jos trūkumus. Daugumos dalyje trūksta proporcingumo. Čia laimėtojas gauna viską, o pralaimėjusių balsai mandatų dalybose nedalyvauja iš viso. Proporcinėje dalyje, ypač didesnėse partijose, pirmuosiuose dešimtukuose atsirado neišbalsuojami politikai. Tarp jų yra ir partijų lyderiai. Lygiai taip pat rinkėjai beveik negali išbalsuoti iš valdžios ir didesnių politinių partijų. Tuo pačiu negali pareikalauti jų atsakomybės.
Sąrašinė dalis partijose leido susiformuoti jų organizacijose valdomai demokratijai, kai žaidimo taisykles gerokai diktuoja partokratija ar, kitais žodžiais, partinė oligarchija. Servilizmas vadams yra daugumos partijų vidaus gyvenimo norma, nes nuo vadų valios nemažai (čia švelniai tariant) priklauso vieno ar kito politiko ar kandidato į juos vieta rinkimų sąraše. Balsų ir mandatų proporcingumas irgi nėra idealus, nes apie 20 proc. sąrašinėje dalyje gaunamų balsų nedalyvauja mandatų skirstyme. Bandymas kiek nuleisti kartelę bent iki buvusių 4 proc. nepavyko.
Galiausiai, margaspalves valdančiąsias koalicijas pirmiausia sieja valdžia ir jos postai, bet ne įsipareigojimai piliečiams ar politikos prioritetai. Tad nuolat turime vadinamas patogumo, arba koalicijas dėl valdžios, o ne įsipareigojimo rinkėjams koalicijas. Ir visai paskutinis, bet tikrai ne menkiausias pastebėjimas. Sąrašinio balsavimo tvarka prieštarauja rinkėjų lūkesčiams balsuoti „už asmenybes“, o ne tik partijas.
Apie galimus Seimo rinkimų sistemos pokyčius Lietuvoje diskusijos yra vangios. Ir pirmiausia dėl paprastos priežasties, kad kelių didesnių partijų elitus esama sąrašinė tvarka tenkina, o likusios partijos ir jų lyderiai net nesuvokia, kad gal galėtų būti kitaip. Šie neretai varžosi dėl kelių procentų balsų, kad užsitikrintų valstybės dotaciją po rinkimų, o ne suformuluoti politikos alternatyvas, kuriuos įtikintų rinkėjus. Jei ne valstybės dotacijos, tai partijų- zombių būtų mažiau. Bet dabar yra, kaip yra.
Manobalsas.lt* projektas 2020 m. Seimo rinkimuose paprašė politinių partijų įvertinti teiginį: LR Seimo nariai turi būti renkami proporcine sistema pagal partijų sąrašus.
Ir štai ką turime. Iš penkiolikos atsakiusių partijų septynios partijos pasisakė už partijų sąrašų sistemą (konservatoriai, socialdemokratai, visos trys liberalų partijos nuo Zuoko iki Armonaitės, taip pat Drąsos kelias). Dvi neturėjo aiškios pozicijos – žalieji ir nacionalinis susivienijimas, nors pastarasis buvo už rinkimų sistemos reformą. Kad gal reikėtų esamą sistemą keisti, sakė krikščionių sąjunga (bet kaip tik „kartelės“ balsavime R. Dagio balso pritrūko, kad ji būtų žemesnė, tad tas neapsisprendimas juntamas ir čia) bei centro- tautininkų partija. Likusios keturios partijos aiškiai pasisakė prieš sąrašinę tvarką: liaudies partija, kartų solidarumo sąjunga, Lietuva – visų ir valstiečiai žalieji. Ši valdžios partija jau turėjo ketverius metus, kad rinkimų sistemos reformą įgyvendintų. Tai neįvyko. Taip pat jie susimovė su išrinkimo slenksčio žeminimu, referendumu dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo (Italija ką tik savo parlamentą sugebėjo sumažinti, o Lietuva – ne).
Pabandykime apibendrinti. Pagrindinės partijos, kurios pretenduoja į didžiausią mandatų skaičių naujajame Seime, sąrašinės rinkimų tvarkos nekeis. Valstiečiai žalieji yra „žodžio žmonės“, tad permainų iš jų pusės būtų itin naivu tikėtis. Tam jie jau turėjo ketverius metus. Panašu, kad nenusipelnėme valstiečių žaliųjų valdžios dar keturiems metams. Jų pažadus dėl sąrašinės sistemos pertvarkymo vertinti kaip atsakingus būtų daugiau nei sudėtinga. Visos mišrios rinkimų sistemos pakeitimą su aiškia alternatyva – į vieno perkeliamojo balso sistemą – siūlo tik „Lietuva – visų“. Ar čia užteks laiko įtikinti rinkėjus, klausimas yra atviras. Tad partijų pozicijų svarstyklės yra už status quo, arba esamos partijų sąrašų rinkimų sistemos, išlaikymą.
Dabar apie kitą medalio pusę. Ką apie rinkimų sistemos pokyčius galvoja Lietuvos žmonės? Rugsėjo mėnesio pradžioje „Vilmorus“ apklausoje respondentai turėjo įvertinti tokį teiginį: Seimo rinkimų tvarką pakeisti taip, kad juose neliktų partinių sąrašų.
Ir štai kokia ta nuomonių mozaika tarp potencialių rinkėjų. Pirmiausia, maždaug penktadalis neturėjo aiškios nuomonės, o kiek daugiau nei dešimtadalis atsakė, kad nežinantys. Tačiau kiek daugiau nei du trečdaliai (tiksliai kalbant – 67,1 proc.) teigiamą arba neigiamą nuomonę turėjo. Kaip tos nuomonės pasiskirstė?
Beveik 80 proc. apklaustųjų nuo turinčių nuomonę teigė, kad visiškai pritaria arba pritaria tam, kad Seimo rinkimuose partinių sąrašų neliktų (1 pav.). Vos kiek per 20 proc. manė priešingai ir partinių sąrašų panaikinimui nepritarė arba visiškai nepritarė. 
1 pav. Pasakykite apie kiekvieną iš šių siūlymų, ar jūs jiems pritariate, ar nepritariate? Seimo rinkimų tvarką pakeisti taip, kad juose neliktų partinių sąrašų**.

Kokie tų pritariančių ir nepritariančių partinių sąrašų Seimo rinkimuose atsisakymui socialiniai ir demografiniai ypatumai? Pagal lytį jokių didesnių skirtumų nėra. Tačiau pagal amžiaus grupes yra, ir gana aiškūs. Jaunimas, kuris išaugo su partinių sąrašų tvarka, yra linkęs ją vertinti mažiau kritiškai, tačiau ir tarp jaunų respondentų daugiausiai yra už partinių sąrašų panaikinimą. Amžiaus grupės 50+ labiausiai remia esamos rinkimų sistemos reformą. Galima spėti, kad šiose amžiaus grupėse yra nemažai tokių, kurie dar turi balsavimo už asmenybes patirties iš Atgimimo ir Sąjūdžio laikų. Gal kiek nostalgijos seniems laikams, bet jie daugiausiai oponuoja sąrašinei sistemai. Pagal išsimokslinimą, pajamas didesnių skirtumų nėra. Gal kiek daugiau pagal socialinę padėtį, kur specialistai ir tarnautojai yra už rinkimų sistemos pokyčius, lygiai kaip ir kaime kiek daugiau nei mieste to norėtų.
Koks čia moralas? Lietuvoje taip gana dažnai atsitinka, kad partijos ir politikai žiūri skirtingomis kryptimis ir į skirtingas puses palyginus su visuomene. Ne be aiškių asmeninių ir grupinių motyvų pagrindinės partijos yra už partinius sąrašus, tuo tarpu rinkėjai nori didesnės laisvės pasirinkti. Tarp kandidatų, tarp partijų, tarp idėjų, tarp politikos krypčių. Ir taip gali būti. Partinių sąrašų rinkimų tvarka nėra Prokrusto lova. Ją galima pakeisti. Ir į geriau šiuos laikus ir žmonių lūkesčius atliepiančias tvarkas. Tik dabartiniai pagrindinių partiniai elitai to NEDARYS. Didesnė konkurencija arba, kitais žodžiais tariant, didesnė demokratija partijų viduje ir vadų galių sumažėjimas nėra juos viliojanti perspektyva. Čia nėra pesimistinė įžvalga, čia realizmas iki kaulo smegenų.

* https://www.manobalsas.lt/index/index.php 
** Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2020 m. rugsėjo mėn. 4 – 12 d. atliko „Vilmorus“.

Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ

LIETUVA – VISŲ SKELBIA GALIMUS KANDIDATUS Į MINISTRUS

Nors Lietuvoje neturime šešėlinių vyriausybių tradicijos, o jei kas nors jas yra bandę įvardinti ar kurti, tai jos atsirasdavo tik imituojant kai kurių Europos demokratijų praktikas. Tos šešėlinės vyriausybės jokio rimtesnio vaidmens Lietuvos politikos scenoje neturėjo ir neturi.
Dar daugiau – Seimo rinkimuose dalyvaujančios partijos paprastai ne itin varginasi informuoti rinkėjus apie tai, kokius kandidatus jos keltų į ministrų postus. Ir tokia neinformavimo, ar net slapukavimo, logika yra elementari, bet turi stiprų savanaudiškumo ir manipuliavimo pagrindą. Ji leidžia partijų vadams po rinkimų pasiskirti sau ištikimus, bet nebūtinai tinkamus kompetencijos ir padorumo požiūriais ministrus. Prezidento filtras tam kelią gali užkirsti tik iš dalies. Politinis partijų turgus dažniausiai čia ima viršų.
Akivaizdi tiesa, kad nuo tinkamos kandidatų į ministrus atrankos didele dalimi priklauso visa būsimos Vyriausybės veikla. Kompetentingų ir atsakingų kandidatų parinkimas į ministrus yra bene pusė sėkmingo būsimos Vyriausybės darbo. Šiandien net R. Karbauskis su A. Širinskiene tyliai pripažįsta, kad J. Petrauskienė švietimo ministro poste buvo klaida ir priežastis, dėl ko švietimo reformos susimovė.
LIETUVA – VISŲ sąrašas Nr. 11 yra ne tik kitoks nei kiti šių Seimo rinkimų dalyviai, nes esame nepartinių kandidatų sambūris, bet į rinkimų kampaniją norime atnešti daugiau viešumo ir skaidrumo. Galiausiai Prezidentas Gitanas Nausėda politinės kampanijos dalyvių buvo prašęs visuomenę informuoti apie jų galimus kandidatus į ministrus. Tad LIETUVA – VISŲ tai kaip tik ir daro dabar.
Strateginė LIETUVA – VISŲ politikos kryptis yra Lietuvos perorientavimas iš minimalios valstybės į socialinę valstybę, tad politikos sritys, kuriuose norime matyti savo atstovus Vyriausybėje, yra sveikatos apsauga, socialiniai reikalai, švietimas, taip pat kultūra. Į kiekvieną galimą ministro postą numatome pasiūlyti bent du kandidatus. Kaip galimi LIETUVA – VISŲ kandidatai į ministrus minėtuose politikos sektoriuose būtų imunologas dr. Adas Darinskas, muzikologas Viktoras Gerulaitis, politologas prof. Algis Krupavičius, socialinio dialogo projektų vystytoja Ramunė Mereckienė. Į šių sričių ministrus taip pat turime kandidatų, kurie nėra LIETUVA – VISŲ sąraše. Gerbdami šių kandidatų į ministrus privatumą sakome, kad tarp jų yra vieno Lietuvos universiteto rektorius, vienos nacionalinės profesinės sąjungos vadovas, keli universitetų profesoriai. Tarp kandidatų vadovauti Vidaus reikalų ir teisingumo ministerijoms yra advokatas ir politikas Rimas Andrikis ir keli kandidatai ne iš LIETUVA – VISŲ sąrašo. Aplinkos, susisiekimo ir žemės ūkio ministrų kandidatais yra verslininkas Algimantas Belzus, politikas ir valstybės tarnautojas Antanas Navakauskas, taip pat vienas buvęs ministras, kuris vertinamas ministerijos kuruojamoje bendruomenėje kaip geriausias tos srities ministras per visą tos ministerijos gyvavimo laiką. Į Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijas kandidatų LIETUVA – VISŲ nesiūlo tol, kol nebus atsakyta į klausimą, ar reikia šias ministerijas sujungti.
Galiausiai – krašto apsauga ir užsienio reikalai, kur kandidatai būtų itin kruopščiai derinami iš anksto su Respublikos Prezidentu. Tačiau LIETUVA – VISŲ čia tarp galimų kandidatų turi buvusį Lietuvos J. Žemaičio karo akademijos rektorių Raimundą Matulį, taip pat patyrusį diplomatą, Lietuvą atstovavusį net keliose užsienio valstybėse ir ėjusį svarbias pareigas valstybėje užsienio reikalų srityje nuo pat nepriklausomybės atstatymo laikų. Jis pats rinkimuose nedalyvauja, tai jos asmens negalime atskleisti.
Kadangi po Seimo rinkimų parlamento dauguma bus koalicinė ir ji formuos Vyriausybę, tai premjero kandidatūros dėl galimų derybinių sumetimų neįvardijame šiuo metu.
LIETUVA – VISŲ, skelbdama galimus kandidatus į ministrus, nori, kad Lietuvos žmonėms nereikėtų pirkti katės maiše, o jie iš anksto žinotų, kas ir kur bei kokias pareigas galėtų užimti. Dar daugiau tai yra įsipareigojimas rinkėjams, kad po rinkimų būtų elgiamasi taip, kaip yra sakoma. Taip pat, kad patys Lietuvos žmonės galėtų spręsti apie kandidatų tinkamumą į vieną ar kitą Vyriausybės postą. Ir kad nebūtų, ar bent būtų įmanomai mažiau, taip, kaip O. Bismarkas yra sakęs, kad žmonės labiausiai meluoja labiausiai po medžioklės, per karą ir per rinkimus.
LIETUVA – VISŲ sąrašas Nr. 11 yra išskirtinai nepartinis sąrašas Seimo rinkimuose ir dėl to elgiamės kitaip nei kiti partiniai. Savo kandidatus į ministrus įvardijame tiesiai.

Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ

2020-09-30

GERAS VALDYMAS IR MINISTERIJŲ SKAIČIUS

Atliksime ministerijų įvertinimą pagal gero valdymo principus: teisės viršenybė, skaidrumas, atliepiamumas, orientacija į susitarimą, teisingumas ir įtraukimas, veiksmingumas ir efektyvumas, atskaitomybė, dalyvavimas. Siekiant mažinti biurokratiją, svarstysime esamų ministerijų sujungimo galimybes, ir pirmiausia Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sujungimą su Energetikos ministerija.
Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ

2020-09-29

JUSTINAS SARTAUSKAS: KAD LIETUVOS REGIONAI AUGTŲ IR KLESTĖTŲ

ŽIŪRĖTI
Justinas Sartauskas: “Dažniausiai visų akys krypsta į Vilnių, bet Lietuva - nėra vien Vilnius. Lietuva - turi augti kaip keletas ar keliolika stiprių centrų, aš už tai, kad Lietuvos regionai augtų ir klestėtų”
Politinė reklama. Bus apmokėta iš partijos LIETUVA-VISŲ PK sąskaitos.

2020-09-28

KAS NUSIPELNĖ GYVENTI GERIAU LIETUVOJE? TĘSINYS TRUMPAI

Nors oficiali statistika apie LR valstybės biudžeto vykdymą 2020 m. sausio - rugpjūčio mėn. rodo, kad Lietuvos ekonomikos padangė yra apsiniaukusi, nes gyventojų pajamų mokesčio surinkta 7,2% mažiau nei prognozuota, pelno mokesčio 12 % mažiau, o pridėtinės vertės mokesčio gauta net 19% mažiau nei prognozuota. Be to registruotų bedarbių skaičius yra daugiau nei 240 tūkstančių.
Kaip praneša žiniasklaida  kai kuriems politikams ir valstybės tarnautojams iš Sveikatos apsaugos ministerijos, Ligonių kasų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, taip pat iš Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo, Aplinkos ministerijų gyvenimas pandemijos laikais netgi pagerėjo, nes jų darbo užmokesčiai gana ženkliai išaugo.
Kad visuomenė žinotų ir gandais nesivadovautų, prašome, informuoti apie išvardintų institucijų politikų ir valdininkų atlyginimų pokyčius viešai. Tuomet visi žinosime, kas nusipelnė Lietuvoje gyventi geriau.
Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ

DELFI.LT: POLITINIŲ KAMPANIJŲ ATSTOVAI KRITIKUOJA VRK DĖL DEBATŲ ORGANIZAVIMO: ŠIŲ METŲ DEBATAI IŠSKIRTINAI NEĮDOMŪS

„Partijos „Lietuva – visų“ rinkimų sąrašo lyderis Algis Krupavičius teigia, kad VRK, jo vertinimu, neužtikrina rinkimų lygiateisiškumo. Į politiką pasukusiam profesoriui klausimų kelia kandidatų skirstymas debatuose. „Pirmas priekaištas – rinkimų lygiateisiškumo principo laikymasis. Negali būti skirstoma transliacijų laikas, kandidatų sąrašų grupavimas pagal apklausas arba kažkokius kitokius būdus, išskyrus taip, kaip numato įstatymas. O įstatymas numato arba visų kandidatų susitarimą, arba burtus“, – akcentavo jis. Politiko netenkina ir tai, kaip VRK informuoja rinkimų kampanijos dalyvius apie vyksiančias diskusijas. Jo teigimu, rinkimų kampanijos dalyvių informavimas apie debatus – absoliučiai nevykęs. „Kita esminė problema yra informavimas apie rinkimų kampanijos diskusijas pirmiausiai nacionalinio transliuotojo eteryje. Tą informavimą pirmiausiai turi užtikrinti pati VRK (…) Dabar tas informavimas yra išskaidytas, neaiškus, neapibrėžtas ir operatyviai nepasiekia rinkimų kampanijos dalyvių“, – VRK kritikavo jis. Politikas taip pat kvestionuoja ir VRK sprendimą debatų temas išrinkti be jokių platesnių diskusijų visuomenėje. „Rinkimų kampanijos dalyviai niekaip negalėjo paveikti debatų temų, jos buvo atrinktos išorėje ir be jokių konsultacijų, be jokių nuomonių ir be jokių rinkimų kampanijos dalyvių balso. Šioje vietoje tikrai galėtų būti atlikta visuomenės nuomonės tyrimų esamų apklausų analizė, kuriuose visuomenė išskiria, kas jai yra svarbu“, – savo nuomonę išsakė jis”, - rašo delfi.lt
Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ

JKLJS: PAŽINK KANDIDATĄ - TOMAS PAČĖSAS

KLAUSYTI TOMO PAČĖSO INTERVIU
“JKLJS - Jungtinės Karalystės Lietuvių Jaunimo Sąjunga paskutinėje rubrikos “Pažink kandidatą” laidoje svečiuojasi buvęs krepšininkas, Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys bei partijos “Lietuva - visų” kandidatas - Tomas Pačėsas. Pagrindinis “Pažink kandidatą” rubrikos partneris - PLJS - Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjunga”, - rašo JKLJS.
Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ

2020-09-27

AKIVAIZDU, BET NEĮTIKĖTINA. 7 SERIJA

ŽIŪRĖTI
Akivaizdu, bet neįtikėtina. 7 serija
Politinė reklama. Bus apmokėta iš partijos LIETUVA-VISŲ PK sąskaitos.