Partija LIETUVA - VISŲ

ŽMOGUS - PIRMIAUSIA!
 

PROGRAMA  |  KANDIDATAI  |  MŪSŲ POZICIJA | KALBA EKSPERTAI | ŽINIASKLAIDA APIE MUS | KLAUSIMAI VALDŽIAI TIESIAI ŠVIESIAI | AKIVAIZDU, BET NEĮTIKĖTINA | STEBIME BALSAVIMĄ

2020-09-07

VIENO PERKELIAMOJO BALSO SISTEMA SEIMO RINKIMUOSE

T.Pacesas ir A.Krupavicius.jpgKiekvienas rinkėjas turės teisę pasirinkti konkrečius kandidatus, kurie gaus tiesiai jos ar jo balsą be partijų sąrašų. Lietuvos rinkėjai realiai galės balsuoti už asmenybes.
Lietuvą padalinsime į 30 rinkimų apygardų. Kiekvienoje jų bus varžomasi dėl trijų –  penkių mandatų. Mandatų skaičių rinkimų apygardoje lems rinkėjų skaičius joje. Visi kandidatai balsavimo biuletenyje bus įrašyti abėcėlės tvarka, nurodant prie jų, ar jei yra konkrečios partijos, ar nepriklausomi kandidatai. Rinkėjai galės reitinguoti visus kandidatus nuo 1 iki n, t.y. tiek, kiek yra kandidatų balsavimo biuletenyje. Net jei biuletenyje bus reitinguotas vienas kandidatas, tai toks biuletenis galios. Rinkėjas spręs, kuriuos kandidatus pasirinkti be partijų parinktų sąrašų, be partijų vadų sudėliotų kandidatų eilės. Rinkėjas galės pasirinkti ir reitinguoti geriausius galimus savo atstovus iš visų partijų ir nepartinių kandidatų vienu ir tuo pačiu metu. Jis galės rinktis Raimundą iš „Mėlynos“ partijos pirmu numeriu, Rūtą iš „Oranžinės“ partijos – antru numeriu, Tomą iš „Geltonos“ partijos – ketvirtu numeriu. Su partijų kandidatais galės varžytis ir nepriklausomi kandidatai. Tad šalia partijų kandidatų pats rinkėjas galės pasirinkti nepartinius kandidatus – pvz. Valdemarą trečiu numeriu.
Rinkimų rezultatai būtų apskaičiuojami pagal kvotos taisyklę, t.y. balsų skaičius rinkimų apygardoje būtų dalijamas iš mandatų skaičiaus. Tokia formulė galioja ir dabar Seimo rinkimų proporcinėje dalyje. Pavyzdžiui, jei rinkimų apygardoje kandidatai gavo 5 000 balsų ir varžomasi dėl penkių mandatų, tai kvota bus lygi 1 000. Kandidatams reikės surinkti 1 000 balsų, kad gautų mandatą.
Seimo rinkimų organizavimas būtų pigesnis, nes juose nebeliktų antrojo rinkimų turo, o kiekvieno rinkėjo balsas būtų stipresnis nei yra dabar, nes jis pats spręstų dėl kiekvieno kandidato.
Airija šią rinkimų sistemą naudoja beveik 100 metų, t.y. nuo 1922 metų. Ji pastaraisiais metais įvedama atskirose JAV, Indijos, Australijos valstijose, Naujoje Zelandijoje. Ji veikia Škotijoje. Ją 19-ojo amžiaus pradžioje pasiūlė anglų matematikas Thomas Wright Hill‘as.
Lietuvoje apie ją, kaip galimą rinkimų tvarką, diskutuota dar 2005 metais. Bet esamas partokratijas ši sistema gąsdina, nes partijų viduje ši rinkimų sistema paskatintų konkurenciją ir griautų partinių vadų monopolijas. Tarp partijų kandidatų neliktų „vestuvių generolų“, o partiniams pelkynams nauja rinkimų sistema reikštų bent nedidelę revoliuciją.  Naują rinkimų sistemą išbandytume 2023 metų savivaldybių tarybų rinkimuose pasirinktose savivaldybėse savanoriškumo pagrindu. Tad nesiūlome „katės maiše“.

Politinė reklama. Pagaminta partijos LIETUVA - VISŲ

LietuvaVisu - 13:29 @ MŪSŲ POZICIJA | Pridėti komentarą